« Grįžti

Antarktidos gyvūnija

Antarktidos gyvūnija telkiasi vandenyse

Didžiąją Antarktidos dalį užima antarktinė dykuma. Ten dėl šalto klimato nėra gyvūnijos ar augalijos. Tačiau skirtingai nei šaltoje ir bevaisėje žemyno centrinėje dalyje, Antarktidą supančiuose vandenyse kunkuliuoja gyvybė.

Žemyne gyvybės mažai

Kadangi beveik visa Antarktida yra padengta storu ledo ir sniego sluoksniu, tai tik 1% sausumos yra galimybė augti augalams. Visame žemyne nerasite medžių ar krūmų, tačiau galima pasidžiaugti net dvejomis žydinčių augalų rūšimis: Antarktidos perline jonažole (Colobanthus quitensis) ir Antarktidos plaukine žole (Deschampsia antarktica).

Antarktidos perline jonažole viena iš nedaugelio Antarktidoje žydinčių augalų

Antarktidos žemyne yra apie 350 rūšių kerpių, 100 samanų rūšių, 25 rūšys kerpsamanių ir 20 rūšių makrogrybų. Nors rūšių skaičius atrodo įspūdingai, tačiau žemyne ši primityvi augalija auga ganėtinai negausiai ir pagrinde pasiskirsčiusi palei žemyno krantus, kuriuos skalauja vandenys. Ja minta keli mažyčiai vabzdžiai ir mikroorganizmai bei 43 rūšys Antarktidos paukščių, kaip albatrosai ar pingvinai.

Atšiaurus Antarktidos klimatas ir negausi augalija leidžia išsilaikyti tik mikroskopiniams gyviams ir primityviems vabzdžiams: pirmuonys, kirminai, erkės ir kiti smulkiausi bestuburiai gyvena drėgname dirvožemyje.

Didžiausi Antarktidos sausumos gyvūnai nuolat gyvenantys žemyne, tai besparniai mašalai, jie užauga iki 12 mm ilgio. Sausumoje nėra nuolat natūraliai besiveisiančių žinduolių ar roplių. Tačiau dažni Antarktidos svečiai tikrieji, kailiniai, leopardiniai ir kt. ruonių rūšys, kai kurios iš šių rūšių yra prilyginamos jūrų liūtams. Pagrindinis ruonių maistas yra žuvis. Storas ruonių poodinis sluoksnis veikia kaip maisto atsargų ir šilumos šaltinis. Dauguma ruonių turi storą riebalinį sluoksnį, kuris apsaugo juos nuo šalčio būnant sausumoje.

Antarktidos salos

Kur kas daugiau gyvybės galima sutikti salose. Čia drėgnesnis ir švelnesnis klimatas, todėl čia palankesnė tarpe augti augalams. Salose dominuoja subarktinė augalija, kupstinės žolės. Drėgnesnėse vietovėse gausu pelkių, o ten kur sausiau veši pievos su daugybe žolelių. Salų augalija šiek tiek skiriasi. Daugelyje salų dėl žmogaus veiklos – banginių medžioklės ir pan. yra įsikūrę ir Antarkčiai nebūdingos rūšys. Pavyzdžiui Pietų Džordžijos saloje yra 26 rūšys vietinių augalų ir 15 svetimų rūšių, kurios kadaise buvo atvežtos žmonių. Kai kurios atvežtinės augalų rūšys sugeba plisti, o kitos auga šalia banginių gaudymo stočių.

Planktonas – pagrindinis Antarktidos gyvūnijos maistas

Priešingai nei bevaisėje sausumoje, Antarktidą supančiose vandenyse gyvenimas virte verda. Juose plaukioja daug fitoplanktono (mikroskopinių dumblių). Visa gyvūnija tiesiogiai ar netiesiogiai yra su juo susijusi. Pvz.: fitiplanktonu minta krilis – mažučiai į krevetes panašūs vėžiagyviai. Krilis plaukioja didžiulėmis kolonijomis, juo minta ne tik žuvys, bet ir stambesni jūrų gyvūnai: pingvinai, kalmarai, ruoniai ir banginiai.

Taigi fitoplanktonu minta zooplanktonas: krilis, medūzos, žuvų lervos, lervinės jūrų žvaigždžių formos, daugiašerės kirmėlės, anemonai, moliuskai ir kt. Tuo tarpu zooplanktonas yra maisto šaltinis žuvims ir galvakojams moliuskams, kurių žemyną skalaujančiuose vandenyse yra labai daug. Koncentruoti zooplanktono (ypač krilio ir jaunų žuvų) spiečiai kartu su didesnėmis žuvimis ir galvakojais yra pagrindinis ruonių, banginių ir jūros paukščių maistas.

Banginiai

Vasara prie Antarktidos krantų maitintis ir vestis atplaukia daugybė rūšių banginių.  Dauguma šių banginių yra migruojantys, jie išplaukia į šiltesnius vandenis žiemą. Čia veisiasi ir didžiausi planetos gyvūnai – mėlynieji banginiai, kašalotai, didžiosios orkos.

Daugelio valstybių traleriai medžiodavo juos žemyną supančiose vandenyse, bet 1994 metais banginių medžioklė Antarktyje buvo uždrausta.

Banginiai skirstomi į dvi grupes – dantytieji ir ūsuotieji. Prie dantytųjų priskiriami kašalotai (Physeter macrocephalus), keletas delfinų rūšių, pvz., jūrų kiaulės. Prie ūsuotųjų priskiriami mėlynieji banginiai (Balaenoptera musculus) ir kuprotieji banginiai (Megaptera novaeangliae).

Vandenų gyventojai

Antarktidos žemyno vandenyse gyvenančiais kalmarais, žuvimis ir galvakojais dažniausiai maitinasi kiti šaltojo žemyno gyventojai. Kalmarai išauga nuo 15 cm.(Brachioteuthis) iki 4 m. (Mesonychoteuthis) ilgio. Dažniausiai šaltuose vandenyse sutinkama žuvis yra Antarktidos menkė (Notothenioids).

Gilesniuose vandenyse gyvena žuvys-sraigės (Liparidae) ir unguriai-išsipūtėliai (Zoarcidae).  Channichyidae arba ledžuvė – tai vienintelė žuvies rūšis neturinti kraujo pigmento (hemoglobino).

Ledinė skumbrė (Champsocephalus gunnari), taip pat ir Patagonijos dantžuvė (Dissostichus eleginoides) – komercinei prekybai gaudomos žuvys.

Didžiausios pingvinų kolonijos gyvena Antarktidos pakrantėse ir netoli esančiose salose


Paukščių pasaulis

Pingvinai – paukščiai prisitaikę prie jūrinio gyvenimo. Jų tankios plunksnos visiškai nepraleidžia vandens, o storas riebalų sluoksnis apsaugo nuo šalčio. Didžiausios pingvinų kolonijos gyvena Antarktidos pakrantėse ir netoli esančiose salose. Gentoo (Pygoscelis papua) (gyvena salose), Adelės (Pygoscelis adeliae) (Antarktidos pakrantėje) pingvinai Antarktidoje apsigyvena pavasarį. Migruojantys pingvinai macaroni (Eudyptes chrysolophus) ir uolalaipiai (Eudyptes chrysocome) gyvena salose. Karališkieji pingvinai (Aptenodytes patagonicus) taip pat gyvena salose,didelėmis kolonijomis. Imperatoriškieji pingvinai (Aptenodytes forsteri) gyvena kolonijomis ant ledo lyčių, netoli Antarktidos pakrantės. Pagrindinis pingvinų maistas-žuvis, kalmarai ir vėžiagyviai.

Albatrosai – didžiausi iš jūrinių paukščių. Išskleistų sparnų ilgis siekia iki 3 m. svoris viršija 12 kg. Gyvena gana ilgai – apie 60 metų, bet dėl mažo reproduktyvumo baigia išnykti. Ieškodami maisto albatrosai nuskrenda milžiniškus atstumus – iki 10000 km. per 10-20 dienų. Maitinasi žuvimi, kalmarais ir vėžiagyviais.

Audrapaukščiai (Pagodroma nivea) kaip ir albatrosai maitinasi žuvimi, kalmarais ir vėžiagyviais, bet kai kurios rūšys maitinasi kitų paukščių kiaušiniais bei paukščiukais.

Žuvėdros plėšikės (Catharacta maccormicki) plačiai paplitusios Antarktidoje. Šie paukščiai dar vadinami „valytojais“, kadangi maitinasi ne tik žuvimi, bet ir kitais paukščiais, jų kiaušiniais bei paukščiukais, o taip pat ir dvėseliena.

Prie Antarktidos paukščių taip pat priskiriami kirai, žuvėdros, kormoranai, kalviukai, pelikanai.

Šaltinis: http://www.antarctica.ac.uk